išprotė́ti (język litewski)
- wymowa:
- (1.1) IPA: /ɪʃproːˈtʲeːtʲɪ/
- znaczenia:
czasownik nieprzechodni
- (1.1) odchodzić od rozumu[1]
- odmiana:
- (1.1) ter.: lp aš išprotėju, tu išprotėji, jis/ji išprotėja; lm mes išprotėjame, jūs išprotėjate, jie/jos išprotėja
- przesz.: lp aš išprotėjau, tu išprotėjai, jis/ji išprotėjo; lm mes išprotėjome, jūs išprotėjote, jie/jos išprotėjo
- przesz. wielokrotny: lp aš išprotėdavau, tu išprotėdavai, jis/ji išprotėdavo; lm mes išprotėdavome, jūs išprotėdavote, jie/jos išprotėdavo
- przysz.: lp aš išprotėsiu, tu išprotėsi, jis/ji išprotės; lm mes išprotėsime, jūs išprotėsite, jie/jos išprotės
- rozk.: lp -, išprotėk, teišprotėja; lm išprotėkime, išprotėkite, teišprotėja
- przyp.: lp aš išprotėčiau, tu išprotėtum, jis/ji išprotėtų; lm mes išprotėtume, jūs išprotėtumėte, jie/jos išprotėtų
- przykłady:
- składnia:
- kolokacje:
- synonimy:
- (1.1) klaikti, mišti, pamišti, sukvailioti; protą pamesti, proto netekti, proto nustoti
- antonimy:
- hiperonimy:
- hiponimy:
- holonimy:
- meronimy:
- wyrazy pokrewne:
- rzecz. protas m
- związki frazeologiczne:
- etymologia:
- uwagi:
- por. apkvaišti • paikioti
- źródła:
- ↑ Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, praca zbiorowa, pod red. Juozasa Balčikonisa [et al.], Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, Wilno 1954.
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.