gauja
See also: Gauja and gaują
Gothic
Ladin
Lithuanian
Etymology
Ultimately of imitative origin, from Proto-Indo-European *geH- (“to sing, cry”), related to Proto-Slavic *gajati (“to croak, caw”).[1]
Declension
Declension of gaujà
singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
---|---|---|
nominative (vardininkas) | gaujà | gaũjos |
genitive (kilmininkas) | gaujõs | gaujų̃ |
dative (naudininkas) | gaũjai | gaujóms |
accusative (galininkas) | gaũją | gaujàs |
instrumental (įnagininkas) | gaujà | gaujomìs |
locative (vietininkas) | gaujojè | gaujosè |
vocative (šauksmininkas) | gaũja | gaũjos |
See also
- (gang): grupė
References
- Pokorny, Julius (1959) chapter 403, in Indogermanisches etymologisches Wörterbuch [Indo-European Etymological Dictionary] (in German), volume 2, Bern, München: Francke Verlag, page 403
- “gauja” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- “gauja” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.