raudoti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic [Term?],[1] from Proto-Indo-European *HrewdH-.[1] Cognate with Latvian raudāt,[1] Russian рыда́ть (rydátʹ),[1] Old English rēotan (“to weep; to complain”)[1] and Sanskrit रोदिति (roditi, “to weep”).[1]

Pronunciation
  • IPA(key): [rɐʊ̯ˑˈd̪ôːt̪ʲɪ]

Verb

raudóti (third-person present tense ráuda, third-person past tense raudójo)

  1. (intransitive) to wail
    1. to sob[2]
    2. to lament[2]

Conjugation
Conjugation of raudoti
singular
(vienaskaita)		 plural
(daugiskaita)
1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)		 1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
(tiesioginė
nuosaka)		 present
(esamasis laikas)		 raudu raudi rauda raudame,
raudam		 raudate,
raudat		 rauda
past
(būtasis kartinis
laikas)		 raudojau raudojai raudojo raudojome,
raudojom		 raudojote,
raudojot		 raudojo
past frequentative
(būtasis dažninis
laikas)		 raudodavau raudodavai raudodavo raudodavome,
raudodavom		 raudodavote,
raudodavot		 raudodavo
future
(būsimasis laikas)		 raudosiu raudosi raudos raudosime,
raudosim		 raudosite,
raudosit		 raudos
subjunctive
(tariamoji nuosaka)		 raudočiau raudotum,
raudotumei		 raudotų raudotumėme,
raudotumėm,
raudotume		 raudotumėte,
raudotumėt		 raudotų
imperative
(liepiamoji nuosaka)		 — raudok,
raudoki		 terauda,
teraudie		 raudokime,
raudokim		 raudokite,
raudokit		 terauda,
teraudie
Participles of raudoti
Adjectival (dalyviai)
active passive
present raudąs, raudantis raudamas
past raudojęs raudotas
past frequentative raudodavęs —
future raudosiąs, raudosiantis raudosimas
participle of necessity — raudotinas
Adverbial
special (pusdalyvis) raudodamas
half-participle
(padalyviai)		 present raudant
past raudojus
past frequentative raudodavus
future raudosiant
manner of action (būdinys) raudote, raudotinai

Synonyms
  • (to sob) verkti
  • (to lament) aimanuoti

Derived terms
  • (noun) raudojimas m

References
  1. Derksen, Rick (2008) Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 4), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, →ISSN, page 441→ISBN
  2. Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.