valytojas

Lithuanian

Etymology

From valýti (“to clean”) +‎ -ojas (agentive suffix).

Pronunciation
  • IPA(key): [ʋɐˈlʲiːtoːjɛs]
  • Hyphenation: va‧ly‧to‧jas

Noun

valýtojas m (plural valýtojai, feminine valýtoja) stress pattern 1

  1. cleaner (person who cleans)

Declension
Declension of valýtojas
singular (vienaskaita) plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas) valýtojas valýtojai
genitive (kilmininkas) valýtojo valýtojų
dative (naudininkas) valýtojui valýtojams
accusative (galininkas) valýtoją valýtojus
instrumental (įnagininkas) valýtoju valýtojais
locative (vietininkas) valýtoje valýtojuose
vocative (šauksmininkas) valýtoje valýtojai

Further reading
  • “valytojas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
  • “valyti”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2024
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.