pareigūnas

Lithuanian

Etymology

From pareiga (“duty”) +‎ -ūnas.

Noun

pareigū̃nas m (plural pareigū̃nai, feminine pareigū̃nė) stress pattern 2

official, officer

Declension

Declension of pareigū̃nas

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	pareigū̃nas	pareigū̃nai
genitive (kilmininkas)	pareigū̃no	pareigū̃nų
dative (naudininkas)	pareigū̃nui	pareigū̃nams
accusative (galininkas)	pareigū̃ną	pareigūnùs
instrumental (įnagininkas)	pareigūnù	pareigū̃nais
locative (vietininkas)	pareigūnè	pareigū̃nuose
vocative (šauksmininkas)	pareigū̃ne	pareigū̃nai

Further reading

“pareigūnas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
“pareigūnas”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2024

This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.