kaimynas

Lithuanian

Etymology

From kaimas +‎ -ynas (“adjectival suffix”). Likely originally an adjective, cf. Latin vīcīnus.[1]

Noun

kaimýnas m (plural kaimýnai, feminine kaimynė) stress pattern 1

  1. neighbor (adjacent resident)

Declension
Declension of kaimýnas
singular (vienaskaita) plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas) kaimýnas kaimýnai
genitive (kilmininkas) kaimýno kaimýnų
dative (naudininkas) kaimýnui kaimýnams
accusative (galininkas) kaimýną kaimýnus
instrumental (įnagininkas) kaimýnu kaimýnais
locative (vietininkas) kaimýne kaimýnuose
vocative (šauksmininkas) kaimýne kaimýnai

Derived terms
Derived terms
  • kaimynija
  • kaimyninis
  • kaimynystė
  • kaimyniškas

References
  1. Jānis Endzelīns (transl. W. R. Schmalstieg & B. Jēgers) (1971) Comparative phonology and morphology of the Baltic languages, De Gruyter, →ISBN, 124d, page 104

Further reading
  • “kaimynas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
  • “kaimynas”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2024
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.