dykas

See also: Dykas

Lithuanian

Etymology

Cognate with Latvian dīks (“empty”), Proto-Slavic *dikъ (“wild”). Could be a borrowing from Slavic, but the difference in meaning is significant.

Adjective

dỹkas m (feminine dykà) stress pattern 4

  1. empty, vacant
    Synonym: tuščias
    Antonym: pilnas

Declension
Non-pronominal forms (neįvardžiuotinės formos) of dykas
positive degree
neuter dỹka
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative dỹkas dykì dykà dỹkos
genitive dỹko dykų̃ dykõs dykų̃
dative dykám dykíems dỹkai dykóms
accusative dỹką dykùs dỹką dykàs
instrumental dykù dykaĩs dykà dykomìs
locative dykamè dykuosè dykojè dykosè
vocative dỹkas dykì dykà dỹkos
comparative degree
neuter dykiaũ
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative dykèsnis dykesnì dykèsnė dykèsnės
genitive dykèsnio dykesnių̃ dykesnė̃s dykesnių̃
dative dykesniám dykesníems dykèsnei dykesnė̃ms
accusative dykèsnį dykesniùs dykèsnę dykesnès
instrumental dykesniù dykesniaĩs dykesnè dykesnėmìs
locative dykesniamè dykesniuosè dykèsnėje dykesnėsè
superlative degree
neuter dykiáusia
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative dykiáusias dykiáusi dykiáusia dykiáusios
genitive dykiáusio dykiáusių dykiáusios dykiáusių
dative dykiáusiam dykiáusiems dykiáusiai dykiáusioms
accusative dykiáusią dykiáusius dykiáusią dykiáusias
instrumental dykiáusiu dykiáusiais dykiáusia dykiáusiomis
locative dykiáusiame dykiáusiuose dykiáusioje dykiáusiose
Pronominal forms (įvardžiuotinės formos) of dykas
positive degree
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative dykàsis dykíeji dykóji dỹkosios
genitive dỹkojo dykų̃jų dykõsios dykų̃jų
dative dykájam dykíesiems dỹkajai dykósioms
accusative dỹkąjį dykúosius dỹkąją dyką́sias
instrumental dykúoju dykaĩsiais dyką́ja dykõsiomis
locative dykãjame dykuõsiuose dykõjoje dykõsiose
vocative dykàsis dykíeji dykóji dỹkosios
comparative degree
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative dykesnỹsis dykesníeji dykesnióji dykèsniosios
genitive dykèsniojo dykesnių̃jų dykesniõsios dykesnių̃jų
dative dykesniájam dykesníesiems dykèsniajai dykesniósioms
accusative dykèsnįjį dykesniúosius dykèsniąją dykesnią́sias
instrumental dykesniúoju dykesniaĩsiais dykesnią́ja dykesniõsiomis
locative dykesniãjame dykesniuõsiuose dykesniõjoje dykesniõsiose
superlative degree
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative dykiáusiasis dykiáusieji dykiáusioji dykiáusiosios
genitive dykiáusiojo dykiáusiųjų dykiáusiosios dykiáusiųjų
dative dykiáusiajam dykiáusiesiems dykiáusiajai dykiáusiosioms
accusative dykiáusiąjį dykiáusiuosius dykiáusiąją dykiáusiąsias
instrumental dykiáusiuoju dykiáusiaisiais dykiáusiąja dykiáusiosiomis
locative dykiáusiajame dykiáusiuosiuose dykiáusiojoje dykiáusiosiose

Derived terms
  • dykuma (“desert”)
  • dykumas (“emptiness”)

References
  • “dykas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
  • Derksen, Rick (2015) “dykas”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 129

Swedish

Verb

dykas

  1. passive infinitive of dyka
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.