įvalgyti

Lithuanian

Etymology

į- +‎ valgyti

Verb

įválgyti (third-person present tense įválgo, third-person past tense įválgė)

  1. to be able to eat up; to be able to consume

Conjugation
Conjugation of įvalgyti
singular
(vienaskaita)		 plural
(daugiskaita)
1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)		 1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
(tiesioginė
nuosaka)		 present
(esamasis laikas)		 įvalgau įvalgai įvalgo įvalgome,
įvalgom		 įvalgote,
įvalgot		 įvalgo
past
(būtasis kartinis
laikas)		 įvalgiau įvalgei įvalgė įvalgėme,
įvalgėm		 įvalgėte,
įvalgėt		 įvalgė
past frequentative
(būtasis dažninis
laikas)		 įvalgydavau įvalgydavai įvalgydavo įvalgydavome,
įvalgydavom		 įvalgydavote,
įvalgydavot		 įvalgydavo
future
(būsimasis laikas)		 įvalgysiu įvalgysi įvalgys įvalgysime,
įvalgysim		 įvalgysite,
įvalgysit		 įvalgys
subjunctive
(tariamoji nuosaka)		 įvalgyčiau įvalgytum,
įvalgytumei		 įvalgytų įvalgytumėme,
įvalgytumėm,
įvalgytume		 įvalgytumėte,
įvalgytumėt		 įvalgytų
imperative
(liepiamoji nuosaka)		 — įvalgyk,
įvalgyki		 teįvalgo,
teįvalgai		 įvalgykime,
įvalgykim		 įvalgykite,
įvalgykit		 teįvalgo,
teįvalgai
Participles of įvalgyti
Adjectival (dalyviai)
active passive
present įvalgąs, įvalgantis įvalgomas
past įvalgęs įvalgytas
past frequentative įvalgydavęs —
future įvalgysiąs, įvalgysiantis įvalgysimas
participle of necessity — įvalgytinas
Adverbial
special (pusdalyvis) įvalgydamas
half-participle
(padalyviai)		 present įvalgant
past įvalgius
past frequentative įvalgydavus
future įvalgysiant
manner of action (būdinys) įvalgyte, įvalgytinai
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.